Romėnų namų interjere yra daugybę akį rėžiančių, įspūdingų atriumų ir savito grožio peristilių (kolonada aplink pastatą ar kiemą). Tai rodo, jog romėnai vertino rafinuotumą, dailius ir brangius daiktus ir nesistengė namų apkrauti nepilnaverčiais daiktais.
Taip pat buvo naudojami sulankstomi, sudedami stalai, suoliukai, kurie vėliau išmokė gaminti tinkamas ir tobulas kėdes.
Stalų ir kėdžių paskirtis romėnų gyvenime buvo beveik tokia pati, kėdės buvo beatramiai stalai su vertikaliom kojom. Stalas (stella) buvo įprastinė vieta, skirta asmeniui (vyrui ar moteriai) sėdėti, jam dirbant ar ilsintis, o taip pat ir vieta, ant kurios buvo dedamas maistas vaikams ar vergams.
Romėnai daug labiau mėgo dailinti savo stalus (mensa) nei graikai. Jie turėjo tam tikrą stalą atskiram atvėjui. Stalai dažnai buvo naudojami, kaip apšvietimo elemento laikikliai. Dideli, kvadratiniai pietų stalai, išdailinti mozaikomis, padengti nušveisto akmens paviršiumi, skatino romėnus susikaupti valgant. Satlai buvo įmantriai dekoruoti, drožinėti, ovalus ar kvadratiniai, priklausomai nuo jų paskirties, kai kurie net turėjo kojas, kurių aukštį buvo galima keisti, reguliuoti. Stalai, labiau nei kedės ar kušetės, leido pasireikšti nagingiems liaudies meistrams, kurie juos įvairiai dožinėjo, dailino.
Stalų konstrukcijoms, paviršiams (stalvišiams) buvo naudojamos šios medžiagos: akmuo, vientisas, naturalus arba pagamintas iš lukšto medis, brangių metalų plonos plokštės.
Patys brangiausi buvo apvalus (ovalūs) stalai, kurie buvo gaminami iš atskirų citrinmedžio segmentų. Šis medis turi labai gražią tekstūra ir įdomų rievių piešinį, kuris tęsiasi net keliasdešimt centimetrų skersmenyje.
Tam tikrų tipų stalams buvo duodami specialūs pavadinimai.
Monopodium – stalas, turintis tik viena koją centre. Jis buvo naudojamas vonios kambaryje (tualeto stalelis).
Abacus – stačiakampio formos stalas, turintis pakelta, reljefinį apvadą, kontūrą. Jis buvo naudojamas kaip moderni indauja, indams, brangioms lėkštėms laikyti.
Delphica – stalas, turintis trejas kojas.
