Žodis kompozicija – architektūros ir dailės istorijoje yra viena dažniausiai vartojamų meno kategorijų, reiškiančių sustatymą, kūrinį.
Žmogus gaminamam daiktui suteikia formą, kurią iš esmės lemia jo paskirtis, ar funkcija (stalas – kad būtų patogu pietauti, lova – ilsėtis, spinta – rūbams ir t.t.). Tačiau, palyginę kelis vienos paskirties daiktus, pamatysime, kad jie, nors ir būdami skirtingos formos, kiekvienas gali būti savaip gražus arba vienas gražesnis už kitą. Tarkim, palyginę netolimos praeities tipinį gyvenamąjį namą su šiuolaikine individualia gyvenamąja statyba, matysime didelį skirtumą tipinio projekto nenaudai. Tą patį galima pasakyti ir apie pastatų išdėstymą – kai kurie jų sudaro nuobodžią virtinę, kiti sugrupuoti įdomiai, darniai. Kalbėdami apie daikto dalių proporcijas, daiktų tarpusavio santykius ar išdėstymo būdus, aptariame kompoziciją.
Kompozicija – tai suformuota tvarka, kuri skiriasi nuo mums gerai pažįstamos buitinės tvarkos (švarus kambarys, tvarkingai paklotos lovos, gerai išlyginti drabužiai ir pan.) tuo, kad kompozicija, ar tvarka, mene – būtina sąlyga, nesvarbu, kokią funkciją kūrinys atlieka – fizinę ar dvasinę. Meno kūrinio kompozicija – tarsi orkestras, krepšinio ar futbolo komanda, kurių sėkmę garantuoja darnūs kolektyviniai veiksmai. Kompozicija, ar meninė tvarka, yra įvairaus sudėtingumo: nuo primityvaus senovinio būsto iki šiuolaikinių daugiafunkcių statinių, modernios urbanistikos. Tvarka architektūroje ar dailėje nėra abstrakti sąvoka, leidžianti komponuoti kaip panorėjus – jos siekiama laikantis kompozicijos principų.
Daiktai komponuojami simetriškai arba asimetriškai, pabrėžiant jų hierarchiją, ritmą, subtiliai niuansuojant kompozicinius elementus (nežymiai besiskirią dydžiai, spalvos, paviršių faktūros ir pan.), išryškinant jų tarpusavio kontrastą (didelis – mažas, balta – juoda, šilta – šalta spalva, lygus – rupus paviršius, grupuojant – išdėstant objektus trikampiu, žiedu , įtvirtinant kitus jų tarpusavio santykius.
Bendriausia prasme kompozicija suprantama kaip vaizdo perteikimo būdas, meninė jo forma.
