Barokas – (it. kalbos žodis barocco reiškiantis keistas, įmantrus). Tai XVI amžiaus pabaigos ir XVII amžiaus architektūros ir dailės stilius. Svarbiausi baroko bruožai yra:
1. Simetriška kompozicija, kurios dalys skirtos išryškinti veinam svarbiausiam visumos elementui;
2. Kompozicijose apstu kreivių, įstrižainių, formų, kontrastų:
3. Baldai prabangūs, įmantrių formų, daug ornamentikos, brangi mediena, daugiausiai iš medienos masyvo.
Rokoko – (pr. kalbos žodis rococco, rocaille reiškiantis kriauklė). Tai XVIII 2-8 dešimtmetyje Vakarų Europoje vyravęs dailės ir architektūros stilius išsirituliojęs iš baroko. Šio laikotarpio pastatai pasižymi lengvais mąsteliais ir proporcijomis, laisva, asimetrinė puošyba, papildyta rokailėmis, būdingi ovalūs pastatų planai, banguojantys fasadai. Statomos vilos su dideliais langais ir veidrodžių galerijomis, parkai ir fontanai. Rokailė -(pr. kalbos žodis rocaille reiškia kriauklė) tai asimetrinis, įmantraus piešinio ornamentas susidedantis iš kriauklių, stilizuotų augalų lapų ir skiautelių motyvų, primenančių sustingusias jūros bangų keteras. Šiuo ornamentu rokoko periodu buvo puoštos ne tik architekūriniai statiniai, bet ir taikomosios dailės darbai, taip pat ir baldai. Rokailės būdingos pirmajam rokoko etapui, kuris atsirado apie 1730 metus.
