Lietuvos dizaino istorijoje ypač svarbus tarybinis laikotarpis. 1961 m. Vilniaus dailės institute įkurta dizaino specialybė, tame tarpe, ir baldų dizainas, kuriam tarybiniu laikotarpiu buvo skiriama taip pat nemažai dėmesio.
Daugelis žmonių gyveno standartiniuose butuose, kurie buvo tipizuoti. Interjero kūrimas apsiribodavo siekimu nusipirkti brangesnius baldus. Labai trūko statybinių ir apdailos medžiagų. Dėl išaugusių statybų, šiuo laikotarpiu, ypač padidėjo medžio dirbinių – baldų paklausa.
Lietuvoje veikė daug baldus gaminančių įmonių. Pagrindinės naudotos medžiagos – faneruotos ir laminuotos medžio drožlių plokštės, natūralus medis, dirbtinė oda, gobelenai. Kartu buvo bandoma derinti ir įvairią klijuotą ir lankstytą fanerą. Metalo ir stiklo naudota nedaug. Tarybiniu laikotarpiu daug problemų kildavo dėl baldų furnitūros, pvz,. rankenėlių, vyrių, kojelių ir kt. pasirinkimas buvo labai nedidelis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę baldų dizainas pakilo į naują lygmenį. Modernus baldų poreikis – didžiulis. Dizaineriai ir gamybininkai šiuo metu gali naudotis visomis medžiagomis ir naujausiomis technologijomis. Be jokių apribojimų galima lankytis ir dalyvauti pasaulinėse parodose.
Baldų pramonė šiuo metu yra viena iš labiausiai besiplečiančių pramonės šakų Lietuvoje. Kiekviename Respublikos mieste ar miestelyje yra po keletą baldus gaminančių firmų ir firmelių. Didžiausiuose miestuose tokių firmų galima suskaičiuoti šimtus. Skiriasi ir gamintojų požiūris į dizainą: vieni apsiriboja analogų plagijavimu, kiti siekia kovoti už savo vietą rinkoje ne masine produkcija, bet originaliais vienetiniais baldais.
Vienas iš tokių plataus diapazono dailininkų, interjerų specialistų, baldų komplektų, papuošalų kūrėjų, pedagogų buvo Jonas Prapuolenis. Jis kūrybinį kelią pradėjo 3 – ojo dešimtmečio pabaigoje.
